Nepavaldūs standartams

Sveiki,

Drabužių dydžiai buvo ir tebeišlieka neišpręsta problema.

Standartinių dydžių drabužių istorija neatsiejama nuo karinių uniformų. Anglijoje, Napoleono kariai tapo vienu iš stimulų, išsivystyti pirmąjai pasaulyje industrinei drabužių gamybai ir dydžių standartizacijai (Nuoroda). Dėka didžiulės statistinės bazės, surinktos matuojant kareivius ir sąlyginai paprastesnių siluetų, vyriškų drabužių dydžiai visose šalyse yra mažesnė problema nei moteriški.

Populiarūs JAV prekybininkai, parduodantys per drabužių katalogus, su netinkamo dydžio drabužių grąžinimų problema susidūrė jau 1930-aisiais. Ieškant sprendimo, buvo pradėtas projektas, bandant sistemiškai standartizuoti dydžius, kurio metu 15000 moterų buvo išmatuotos 59 kūno vietose (Nuoroda). Deja, rezultatai pasirodė praktiškai nepritaikomi ir galiausiai tyrimo autoriai rekomendavo dydžius nustatyti remiantis tiesiog ūgiu ir svoriu.

Šiandien įprasti standartizuoti moteriškų drabužių dyžiai buvo pristatyti JAV 1958-aisiais. Nacionalinis Standartų Biuras pasiūlė moteriškų drabužių sistemą su dydžiais nuo 8 iki 38. Ši standartizacija, skirtingai nei kiti bandymai, nesiekė atspindėti kūno formų įvairovės. Vietoj tikslumo buvo pasirinkta remtis schematiška, smėlio laikrodžio forma, ir trimis pagrindiniais kūno matmenimis.

Netobula sistema netrukus buvo pradėta modifikuoti. Tarp daugelio pokyčių, vienas ryškiausių tapo prekybininkų pradėta, taip vadinama, “vanity sizing” banga (Nuoroda). Reaguodami į vartotojų norus, dėvėti kuo mažesnio dydžio dabužius, gamintojai pradėjo dydžių infliaciją, besitęsiančią iki šiol. Pavyzdžiui, 8 dydžio liemuo, nuo 1958 iki 2011 paaugo daugiau nei 10 cm.

Nors Amerikietiška sistema greitai paplito ir daugelyje šalių, matmenys slypintys už dydžių dažnai ženkliai skiriasi, ne tik tarp skirtingų šalių, bet ir tarp skirtingų prekių ženklų.

Bandymai patobulinti dydžių sistemą tęsiasi toliau. Pavyzdžiui, SizeUSA projektas nuskenavo dešimtis tūkstančių moterų, ir atrado bent vienuolika skirtingų kūno tipų, bei tai, kad tik 8% moterų atitinka “smėlio laikrodžio” formas. Tokie rezultatai sufleruoja, kad tikro proveržio turbūt sulauksime ne standartizacijos, o personalizacijos srityje.