Kompromisai siekiant natūralumo

Sveiki,

Levi's savo muziejuje turi seniausius pasaulyje džinsus. 1879-aisiais pasiūti džinsai, iš pažiūros yra labai panašūs į tai ką rastumėme parduotuvių lentynose šiandien (Nuoroda). Analizė leidžia daryti prielaidą, kad džinsus dėvėjo bent trys skirtingi žmonės, tačiau nepaisant to tvirta medvilnė išliko mažai pažeista. Mados istorikai abejoja ar modernūs džinsai, pagaminti iš sintetinių audinių ir chemiškai apdoroti, išliks nepakitę už šimto metų.

Sintetiniai audiniai atverė naujas galimybes, bet tuo pat metu ir sukūrė naujas dilemas renkantis. Mėgaujamės drabužių tamprumu ir praktiškumu, tačiau nusiviliame "sintetiniu" pojūčiu. Norime natūralumo, tačiau nusiviliame jei turime skirti šiek tiek daugiau dėmesio drabužio priežiūrai,

Ilgainiui turime susitaikyti, kad nepaisant nesuskaičiuojamų privalumų lyginant su sintetika, natūralumas visgi pareikalaus kompromisų.

Pavyzdžiui, vilnoniai megztiniai bent šiek tiek burbuliuosis, nes vilnos verpalai susideda iš daugybės trumpų elementų suverptų į vieną giją. Dėvint, suverpti galiukai pašosi ir burbuliuojasi. Minkščiausi, maloniausi liesti megztiniai iš laisviau suverptų siūlų, bus dar labiau linkę burbuliuotis (Nuoroda). Kašmyro megztinis neišlaikys savo formos taip gerai, kaip sintetinis analogas. Šios savybes nėra prastos kokybės ženklai, o tiesiog natūralumo išraiškos.

Lietuvių mados kūrėjai dažnai yra tendencijų, siekiančių daugiau tvarumo ir natūralių audinių panaudojimo, priešakyje. Kolekcijose rasime kašmyrą, merino vilną, natūralų šilką ir kitus verpalus prie kurių istoriškai nesame pripratę ir todėl ne visada žinome ko tikėtis.

Grįžtant prie Levi's džinsų. Nors 19 amžiuje gaminti džinsai buvo tvirti, chemiškai neapdoroti ir pagaminti tik iš 100% medvilnės, nauji jie buvo tokie grubūs ir nepatogūs, kad užtrukdavo pusę metų kasdienio dėvėjimo, kol džinsai įgaudavo mums pažįstamą patogią formą. Tokia kartais yra natūralumo kaina.