Kokybės siekis industriniais laikais

Sveiki,

Indijos vėliavos centre yra pavaizduotas ratas, vadinamas Ashoka Chakra. Ratą sudarantys dvidešimt keturi stipinai simbolizuoja Budizmo išpažįstamus principus, kurie turi būti žmoguje.

Tačiau originali vėliavos versija, pasiūlyta Gandžio, vietoj Budistinio simbolio centre turėjo verpimo ratą, vadinamą charkha. Verpimas ir savarankiška drabužių gamyba Gandžio buvo vertinama kaip viena kertinių nepriklausomybės išraiškų. Gandis pats verpė medvilninius siūlus, iš kurių buvo išausti jo drabužiai ir siūlė tai daryti visiems galintiems.

Jei būtume pasekę Gandžio siūlytu keliu, ir gamintume drabužius tokiu savarankišku būdu, iš netoliese švariai užaugintos medvilnės, galbūt galėtume nepriklausyti nuo korporatyvinės politikos ir būti tikri, kad dėvime tai, kas yra pagaminta tikrai tvariai.

Tačiau mūsų dėvimų, industriniu būdu, didžiuliais kiekiais pagamintų drabužių kokybę kontroliuoti yra nepaprastai sunku.

Pavyzdžiui, H&M gamina apie 3 milijardus drabužių per metus.

Jau keletą metų H&M turi kolekcijas pažymėtas kaip tvarias. Norvegijos vartotojų apsaugos institucijai pradėjus kvestionuoti, kiek pagrįsti H&M teiginiai, apie jų drabužių tvarumą, ir tolimesniem tyrimam atskleidus, kad H&M pateikiami tvarumo rodikliai yra visiškai netikslūs, H&M nutarė šią informaciją visai išiimti (Nuododa). H&M nėra ypač išskirtinė, beveik visos didžiosios mados įmonės teigia, kad siekia gaminti tvariai, bet rezultatai kolkas nėra džiuginantys.

Kita vertus, daugelį žavėjusi Gandžio filosofija, nors patraukli, irgi pasirodė sunkiai pritaikoma praktiškai. O jo puoselėtas idealas, kad Indija vystytųsi amatininkų, įsikūrusių autonomiškuose kaimuose, pagrindu, iš dalies nulėmė šiandieninį Indijos ekonominį atsilikimą.

Drabužių negaminsime namuose, juos ir toliau pirksime iš didesnių ar mažesnių gamintojų, o pokyčius kokybei darysime savo pasirinkimais, keldami jiems vis aukštesnius standartus.

Balto Miško Lapė